ruzvelkis

×rùzvelkis sm. (1) NdŽ, Slnt žr. rusvelkis: Kretarnės buvo sukamos maniežu (ruzvelkiu) dviem arkliais rš. Sulūžo rùzvelkis, negalėsime linų minti Gršl. Kinkyk arklius į rùzvelkį Pln.